Hospisas Jekaterinos namuose

Hospisas Jekaterinos namuose: mamos pastebėjimai

Laukiau svečių, kankinama nerimo ir abejonių…

Nerimavau, nes, kaip čia pasakius, neįgalus žmogus, ypač neįgalus nuo pat gimimo, gyvena savo pasaulyje, kuriame ir džiaugsmas ir liūdesys yra visiškai kitokie. Kaip, įsileidus į namus svetimus žmones ir su jais bendraujant, nepažeisti ir nesugriauti tos atmosferos, kuri jam yra harmoninga ir komfortiška?!

Būgštavimai. Jie kyla suvokiant, kad labai daug hospiso pacientų yra bejėgiai, pamažu krioštantys ir gęstantys, be galo vieniši ir todėl kaip niekas kitas reikalingi pagalbos. Bet tai, kas netrukus nutiko, akimirksniu išblaškė mano nerimą ir abejones.

Pas mus, pas mūsų Jekateriną hospiso komanda atėjo nuoširdžiai susirūpinusi mūsų problemomis ir karštai trokšdama padėti. Ir kol mes kalbėjomės, ji iš pradžių nuščiuvo, tarsi įsiklausydama ir tirdama nepažįstamuosius, o paskui ramiai ir jaukiai užmigo.

Man tai buvo ypatingas ženklas: prisiimta misija ir svarbiausia tai, su kokia širdimi ją vykdai, turi gydančių galių, kurių negalima palyginti su jokiomis piliulėmis ar procedūromis SPA centruose!!!

Mūsų šeima reiškia dėkingumą hospiso komandai gydytojui Vytautui Tikniui, socialinei darbuotojai Kristinai Labanauskienei ir bendrosios praktikos slaugytojai Drąsutei Urbonavičienei už jų gerumą ir supratimą, už pamokymus, praktinius patarimus ir rekomendacijas.

Šiuos žmones sieja profesionalumas ir aukščiausio lygio humanizmas ir tai, kaip man atrodo, yra hospiso, vadovaujamo nepailstančios įkvėpėjos ir puikaus žmogaus Žannos Jankovskajos, sėkmingos veiklos pamatas.

P.S. Norisi pažymėti ir kineziterapeuto Tomo jautrumą, gebėjimą suprasti situaciją, jo kvalifikuotumą. Tomas atvyko dirbtis su Jekaterina jau po hospiso komandos vizito. Man labai patiko Jo meistriškumas ir norėčiau rekomenduoti Jį visiems, kam reikalinga tokia pagalba.