Savanoriai

Kauno hospiso namai. Savanoriai

„Jėzus Kristus nurodė, jog žmogus ne tik paliudija ir patiria Dievo gailestingumą, bet taip pat yra liepiamas pats vykdyti gailestingumą kitiems. Bažnyčia šiuose žodžiuose įžvelgia kvietimą darbuotis ir todėl stengiasi vykdyti gailestingumą“.

Jonas Paulius II

„Savanorystė padeda išsivaduoti iš bejėgiškumo jausmo ir patikėti, kad savo rankomis ir savo iniciatyva gali pakeisti pasaulį. Kartais neverta laukti Godo, laukti stebuklo. Jeigu tu galvoji apie kitus, kas nors ateis ir pas tave.“

Leonidas Donskis

Savanorystės vertė

Savanorystė daro didžiulę įtaką bendriesiems visuomenės reikalams. Svarbus dar vienas dalykas – savanorystė yra vienas iš kertinių pilietinės visuomenės akmenų ir be jos būtų neįmanomas bendruomenės kūrimas.

Jeigu žmonės nemoka organizuotis ir nejaučia pasaulio prioritetų arba nejaučia, kam jie reikalingi, jeigu nėra išplėtoję savo bendrystės bei asociatyvinių galių ir jeigu jų ryšys yra menkas, tai apie pilietinę visuomenę belieka kalbėti tik kaip apie kažkokį abstraktų projektą.

Tuo tarpu jos tikrovė ir yra žmonių savitarpio ryšys, pagalba, savanorystė. Kaip savanorystė gali keisti visuomenę?

Su savanoryste ateina politinė ir socialinė branda, politikai nebegali su tokiais žmonėmis elgtis kaip su lengvai manipuliuojamais infantiliais rinkėjais.

Žmonės, kurie yra savanoriai, jaučia gyvenimo prioritetus, jie supranta, ko patys nori iš gyvenimo ir kas jiems aktualu. Savanorystė pati savaime byloja apie moralinį žmogaus apsisprendimą ir aktyvumą. Tai subrendę žmonės.

Savanorystė gali būti lemtinga, nes viena iš didelių mūsų problemų yra būtent bendrystės galių sumenkimas, apie kurį byloja ir emigracija bei žmonių netikėjimas, kad jie gali būti laimingi savo šalyje.

Manau, kad bendrystės galios ir savanorystė yra tie dalykai, kurių pagrindu Lietuva galėtų kurti didžiąją alternatyvą.

Ką duoda savanorystė

Savanorystė duoda supratimą, kad egzistuoja pamatiniai ir labai paprasti gyvenimo dalykai – dėkingas žvilgsnis, dėkingo žmogaus akys, ir tai yra tikra dovana. Iš tikrųjų sugebėjimas dalytis duona, vandeniu, dėmesiu, sugebėjimas parodyti, kad žmogus, kuriam reikia pagalbos, yra svarbus, sugebėjimas būti naudingam vaikui, kuris serga, arba pagyvenusiam žmogui – tai esminiai gyvenimo dalykai, tai gyvos pamokos, ir man atrodo, kad būtent tai pripildo žmogaus gyvenimą.

Jautrumas, pagalba kitam žmogui yra labai svarbūs − kaip meilė, kaip pripažinimas, kaip dėkingumas, kaip motinos ir tėvo buvimas. Tai esminiai gyvenimo dalykai, juos patyręs žmogus subręsta.

Tai pamokos, kurios padeda žiūrėti į gyvenimą labai išmintingai ir brandžiai. Manau, kad savanorystė – tai šansas tapti išmintingam.

Šis interviu publiuotas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje išleistame leidinyje „Tavo savanorystės kelrodis“. Interviu autorė Neringa Kurapkaitienė.

VšĮ „Kauno hospiso namai” savanorių koordinatorė Jurgita Janavičiūtė.

Savanorių koordinatorė iškelia savanoriams veiklos tikslus, užduotis,  skleidžia informaciją tarp savanorių, suteikia reikalingas žinias, vykdo savanorių paieškas, darbų paskirstymą, jų veiklos priežiūra, derina savanorių darbo grafikus, įvardija darbo sąlygas, rūpinasi savanorių darbo vietos saugumu.

SAVANORYSTĖS RAIŠKA HOSPISO VEIKLOJE. Ilona Lukoševičiūtė - Noreikienė

Tapti charizmatiška bei stipria asmenybe

Skautės moksleivės padėjo hospiso pacientei sutvarkyti namus

Hospise savanoris yra LYDERIS. Tarnaujantis lyderis!